Balandžio 24 d. 18:00 val. kviečiame į viešą nuotolinę paskaitą „Žmogaus kūnas ir jo ugdymas daoizme: tarp „kūniškumo“ ir „dvasingumo“, mirtingumo ir nemirtingumo“. Nuo XX a. pabaigos daoizmas iš vietinės kiniškos religijos tapo globalia religija. Ji vilioja daugybę vadinamųjų „dvasinių turistų“ iš Vakarų ir ypač JAV, norinčių įgyti įvairių „supergalių“ ar leistis į „dvasines keliones“ bei ekstatiškas patirtis.
Tikrąjį pavasarį kviečiame pasitikti neužmirštamais potyriais kūrybinėse kinų kaligrafijos ir tapybos dirbtuvėse su mūsų mylima, jau tris kartus viešėjusia, ir šį balandį pas mus vėl apsilankysiančia kinų kilmės Ukrainos menininke Qi Xiaoting [Chi Shaoting]. Kūrėja ilgus metus gyvenusi Ukrainoje buvo priversta palikti namus ir šiuo metu laikinai gyvena Vokietijoje.
Kovo 21 d. 18:30 val. kviečiame į doc. dr. Vyčio Siliaus viešą paskaitą "Kaip būti geru žmogumi? Keli pavyzdžiai iš Konfucijaus Lunyu (Apmąstymai ir pašnekesiai)"
Kviečiame vasario 14 d.18:00 val. į arbatos degustaciją su ilgametę patirtį turinčia arbatos degustatore Ieva Virbalaite, kuri mielai sutiko pasidalinti savo žiniomis. Šį vakarą ragausime ulongus ir puero arbatą.
Kinijos kinas, atsigavęs po Kultūrinės revoliucijos (1966 – 1976), pagimdė vadinamąją Kinijos kino režisierių „Penktąją kartą“. Naujai atsikūrusios Pekino kino akademijos absolventai (Tian Zhuangzhuang, Chen Kaige, Zhang Yimou ir kt.) ieškojo naujos bei unikalios kino kalbos kultūrinės tapatybės permąstymui.
Kinų medicina ir filosofija išlaikė tūkstantmečių išbandymus ir dabartiniu metu tampa vis populiaresnė Vakaruose. Neatskiriama kinų medicinos sritis – mityba. Kinų virtuvė nuo seno garsėja ne tik egzotiškų patiekalų skoniu ir gausa, bet ir subalansuotu, sveiku maistu. Norint įsigilinti į kinų filosofijos, medicinos ir mitybos paslaptis, reikia žinoti visą Dao filosofiją ar bent pagrindinius jos principus.
Prieš daugiau nei du tūkstančius metų parašytas ir karybos ekspertui Sunzi priskiriamas veikalas „Karo menas” yra vienas plačiausiai žinomų, verčiamų ir skaitomų kinų kultūros tekstų pasaulyje.
Tang 唐 (618-907) dinastijos periodas Kinijos kultūrinėje atmintyje išliko kaip kinų poezijos aukso amžius. Šioje paskaitoje aptarsime poezijos svarbą kinų raštijoje bendrai bei susipažinsime su keletu svarbiausių Tang dinastijos poezijos bruožų, populiarių temų ir įvaizdžių.
Šį stebuklingą rudenį pradedame savo veiklas neužmirštamais potyriais kūrybinėse kinų kaligrafijos ir tapybos dirbtuvėse su mūsų mylima, jau du kartus viešėjusia, ir šį rugsėjį pas mus vėl atvyksiančia kinų kilmės Ukrainos menininke Qi Xiaoting [Chi Shaoting].
Šiandien Vakarus (tame tarpe ir Lietuvą) pasiekia gana įvairi ir prieštaringa informacija apie Kinijos jaunimą, skatinanti susimąstyti, ar ir kuo jo savivoka, saviraiška ir kultūra skiriasi nuo Vakarų jaunimo.
Balandžio 20-ąją minėsime kasmetinę Tarptautinę kinų kalbos dieną. Kalbų dienomis Jungtinėse Tautose siekiama paminėti daugiakalbystę ir kultūrų įvairovę, taip pat skatinti vienodą visų šešių oficialių kalbų vartojimą visoje organizacijoje.
Šia proga kviečiame pasiklausyti viešos paskaitos apie šiuolaikinę internetinę kinų kalbą intriguojančia tema.
„Permainų kanonas“ (Yìjīng 易经) – pamatinis kinų civilizacijos veikalas, kuriame dėstomas kinų požiūris į būtį ir likimą, apibrėžiama žmogaus vieta pasaulyje. Ši išminties knyga buvo pritaikyta įvairiose kultūros srityse – religinėse praktikose, filosofijoje, mene, estetikoje, ypatingai didelį poveikį padarė tradicinei kinų medicinai.
Imunitetas – specifinis, nespecifinis, įgytas ar įgimtas, natūralus ar išprovokuotas... Kas tai – duotybė, privilegija ar biologinio organizmo neimlumas infekciniams ir neinfekciniams veiksniams ir medžiagoms, turinčioms antigeninių savybių?
Žmonės nuo seniausių laikų įvairiose kultūrose siekė peržengti žmogiškumo galias – tapti nemirtingais, nepažeidžiamais, įgyti ypatingą žinojimą, peržengti žemiškojo laiko ir erdvės ribas. Vienu savičiausių, paslaptingiausių ir sudėtingiausių būdų siekti šių tikslų tapo alchemija, kuri gyvavo ir Europoje, ir Kinijoje. Tik jeigu Europoje ji dažniausiai laikoma išnykusia arba likusia tik nuotrupų bei nuogirdų pavidalu, tai Kinijoje ji yra iki šiol praktikuojama daoizmo religijoje.